priarti

priarti
1 priárti, prìaria, prìarė (priórė) 1. tr. pakankamai, daug išarti: Yra priartos žemės, tik sėt reikia Rm. 2. tr. pakankamai, daug išversti, išrausti į viršų ariant: Kam taip daug prìarei [bulbų], šiandien nenukasme Kp. | refl. tr.: Prisiariau bulbų visai dienai [kasti] Kp. 3. tr. įrausti ariant: Šlapiai priartas mėšlas eina niekais . 4. tr. pridėti žemės ariant: Žiūri, kad nebūtų priárta kokia vaga Ėr.išarti skersai: Priart skersinę (sumetus sumetimą) Lp. Kerčių priárti su plūgais nemokėjo Šts. 5. tr. pakankamai prisidirbti ariant: Gana priariau lygų laukelį, prisikilnojau sunkią žagrelę KlvD82. | refl. tr.: Aš prisiariau lygių laukelių, prisivadžiojau palšų jautelių JD715. 6. intr. prieiti, prisiartinti kur ariant: Kam taip priarei prie pat trobos Brs. \ arti; aparti; atarti; įarti; išarti; nuarti; paarti; papaarti; pararti; perarti; praarti; priarti; suarti; užarti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • priarti — priárti vksm. Žẽmės yrà priárta, tik sėti rei̇̃kia …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aparti — 1 aparti, àparia, àparė (aporė) tr. 1. SD200, K arklu ar plūgu išdirbti, suarti: Roputieną àpariau, dabar arsiu dobilieną Skr. Anas vienas visą lauką aporė Mlt. apartinaĩ adv.; B: Apartinaĩ sėjau, t. y. tiek, kiek šiandien užarsiu J. | refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkrėsti — apkrė̃sti, àpkrečia, àpkrėtė tr. 1. Š purtant kiek nuberti, apipurtyti: Nuej[o] sodan, mano obuolius àpkrėtė Lp. Tas vagis àpkrėtė sodą ir nuvežė visus obuolius (ps.) Lz. 2. apipurtyti, apšukuoti, aptvarkyti šiaudus kūliams: Gerus,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • arti — 1 arti, ãria, ãrė (orė) tr., intr. 1. SD229, R, K su arklu, plūgu dirbti, purenti žemę: Jau metas rugienos arti Kp. Žemė buvo labai sunki arti J.Jabl. Kam tep giliai arì – neit baltžemis verčiasi? Gs. Sakė tave arti nemokantį KlvD107. Orė per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atarti — 1 atarti, àtaria, àtarė (atorė) 1. tr. SD213, J baigti arti: Dirva atartà B. Àtariau lauką, dabar galėsiu pasilsėti J.Jabl. 2. tr. antrą kartą, iš naujo arti: Niekai lysves anksti suarti, paskui jas vis reikia prieš sėją atarti Žvr. Iš šių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išarti — 1 išarti, ìšaria, ìšarė (išorė) tr. 1. išdirbti, išpurenti ariant: Turi išart, išekėt ir rugius pasėt MitI370. Šiais metais išoriau visus raistus Ut. Aš šiemet daug ìšariau pievų Gž. Išarta dirva SD383. ^ Gerai išarsi, išakėsi, gerą ir derlių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvežti — išvèžti, ìšveža, ìšvežė 1. tr. SD1204, SD422, R364, Sut, N, K, M, L, LL271,298, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ, Žlb, Plt, Klk, Ėr, Skrb, Pnd, Č, Dgč, Vdn, Mlk, Plm, Nmn, Vžn važiuojama priemone, vežant išgabenti: Jau ìšvežėm trąšas an lauko LzŽ.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuarti — 1 nuarti, nùaria, nùarė (nuorė) 1. tr. K aparti, nuskusti paviršių arklu, plūgu: Dabar dobilieną plonai nuarsim, kad geriau dirbtųsi Gž. Jie tą kalną iš palengvo ir nùarė Brs. 2. tr. nuversti ariant: Kai su traktoriais pradė[jo] art, visus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paarti — 1 paarti, pàaria, pàarė (paorė) 1. intr. kiek, nedaug arti: Pàaria kiek, ir stovi, ilsisi Kp. Eik, dar lig pietų paark, paskum eisim prie kito darbo! NdŽ. 2. refl. užtektinai, ilgai arti: Tai pasìariau šiandien – visą dieną! Ėr. 3. tr. nuarti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pagrąža — pagrąžà sf. (3b) 1. Dl skersinė vaga dirvos gale, atara, skersvagis: Apariau visas dirvos pagrąžas Rgv. Kur negalima prie galui priarti, reikia pagrąžà palikti Št. Išakėk gerai pagrąžas Ssk. 2. grįžimas: Pagrąža prie gamtos Blv …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”